In memoriam Šviesiam Stefanijos Perminienė atminimui

In memoriam

Šviesiam Stefanijos Perminienės atminimui

(1941 – 2018)

Ar liūdnesnio kas būti galėtų

Už likimą žmogaus šioj nakty?

Jo gimimas toks ilgas ir lėtas,

O mirtis – nelaukta ir staigi.

V.Mačernis

 

 

Skaudi netektis palietė artimuosius, visą Barstyčių bendruomenę – liepos 27 dieną  po traumos, ištikusios savo namuose, eidama  77-uosius gyvenimo metus mirė mokytoja Stefanija Perminienė.

Dailia rašysena autobiografijoje praneša: ,,Aš, Minelgaitė Stefanija, gimiau 1941 m. rugpjūčio 27 d. Plungės rajone, Alsėdžių apylinkėje, Jurgaičių kaime valstiečių šeimoje. Mūsų šeima susideda iš septynių asmenų: trijų seserų, brolio, tėvelių ir manęs.“ Baigusi Alsėdžių vidurinę mokyklą įstojo į Klaipėdos pedagoginę mokyklą, kurią baigė 1963 metais. Įgijusi pradinių klasių mokytojos specialybę, tais pačiais metais (jos pačios prašymu) buvo paskirta dirbti kuo arčiau gimtinės. Visam gyvenimui ir amžinam poilsiui mokytoja ir  liko Barstyčiuose.  Čia liko jos su vyru Danieliumi pastatyti dveji namai, užauginti sūnūs Marius ir Audrius, čia su džiaugsmu stebėjo anūko Mariaus pasiekimus.  Ypač žavėjo jos meilė gamtai, augalams, gėlėms. Puoselėjamuose gėlynuose žiedai puikuodavosi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pražydo gėlės Mokytojos Stefanijos  darželyje… Dar suspėjo pasidžiaugti  kaitria šios vasaros saule, nuostabiais gėlių žiedais ir išėjo tarsi pasakiusi:  ,,Aš (…) išeinu./ Visus žiedus iš sodo suskynus…“

Visus 42-ejus pedagoginio darbo metus – didžiąją savo  gyvenimo dalį – atidavė mokyklai,  tuometei Barstyčių  vidurinei mokyklai.  Darbą pradėjo ir baigė kaip pradinių klasių mokytoja. Mažuosius ugdytinius apglėbdavo dėmesiu, mokydavo atsakingumo, darbštumo. Vyresnieji barstytiškiai mokytoją prisimena kaip muzikos mokytoją, kuri, paėmusi akordeoną, užtraukdavo žemu, sodriu balsu gražias lietuviškas dainas. Dar kiti mena gerbiamą mokytoją kaip reiklią  matematikę, sumanią klasės auklėtoją. Tobulindama dalykines ir metodikos žinias nuo 1975 metų studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (edukologijos universitete). Mokytojos Stefanijos Perminienės mokiniai   pasiekdavo puikių rezultatų.  Už gerą darbą buvo skatinama Padėkos raštais.  Visada ori, dalykiška, reikli ir mokiniams, ir sau skiepijo  meilę gėriui, mokė skaityti  gyvenimo knygą. Tai buvo jos, Mokytojos, pašaukimas.

Sulaukusi pensinio amžiaus (nebedirbo nuo 2005 m.) mokytoja Stefanija išliko energinga, jaunatviška, darbšti. Netikėta mirtis nutraukė jos darbus, planus, svajones…  Šviesus mokytojos Stefanijos Perminienės atminimas išliks mūsų atmintyje, liks jos nuveikti darbai, į gyvenimo kelią palydėti mokiniai… Ją ilgai prisimins buvę bendradarbiai, mokiniai,  artimieji.

 

                                                                                   Barstyčių pagrindinės mokyklos bendruomenė